Plieniniai lynai, kitaip vadinami trosai, pasižymi ypatingu patikimumu ir tikrai didele keliamąja galia. Dėl šios priežasties jie labai dažnai dalyvauja pačiose sudėtingiausiose kėlimo operacijose. Trosas privalo be jokių kliūčių išlaikyti jam paskirtą apkrovą, nes nuo to priklauso ne tik kėlimo operacijų sėkmė, bet ir darbuotojų saugumas. Troso apkrovos limitų apskaičiavimas neturėtų remtis tik skaičiais, nes jiems didelę įtaką daro ir kiti veiksniai. Troso apkrova susideda ne tik iš tiesioginio krovinio svorio, bet ir iš kitų dalykų – dinamikos, svyravimo, kampinių apkrovų ir pan. Trumpai tariant, svarbu atsižvelgti į kiekvieną smulkmeną. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip tinkamai atlikti troso apkrovos skaičiavimus ir kaip įvertinti jo apkrovos limitus.

Darbo apkrovos įvertinimas

Darbo apkrovos apskaičiavimas visada prasideda nuo krovinio svorio nustatymo. Visgi, krovinio svorio nustatymas yra tik pradžia. Realios darbo apkrovos tikrai negalima tapatinti su krovinio svoriu. Svarbu suprasti, kad jeigu keliamas objektas yra ne stabilus, o judantis ar, sakykim, svyruojantis, darbo apkrova padidėja. Darbo apkrovas ypač atidžiai reikia vertinti ir tada, kai kėlimo operacijoje dalyvauja ne vienas, o keli trosai. Jeigu trosai sudaro tam tikrą kampą, dėl jo didėja ir darbo apkrovos. Kuo platesnis kampas – tuo daugiau svorio turi atlaikyti kiekvienas trosas. Todėl vertinant darbo apkrovų dydį labai svarbu atsižvelgti ir į susidariusį kampą, nes dėl jo kiekvienam trosui gali tekti žymiai didesnė apkrova. 

Saugos koeficiento pasirinkimas

Atsižvelgiant į darbo apkrovas, reikia pasirinkti ir tinkamą saugos koeficientą. Saugos koeficientas nurodo, kiek kartų trosas turėtų būti stipresnis ir didžiausią darbinę apkrovą. Saugos koeficientas yra būtinas, nes jis padeda apsisaugoti nuo nenuspėjamų apkrovų ir tuo pačiu, nelaimingų atsitikimų. Saugos koeficientą reikėtų rinktis pagal krovinio tipą ir darbo sąlygas. Jeigu kėlimo operacijų metu nebus atliekami staigesni judesiai ir krovinys išliks stabilus, saugos koeficientas gali būti mažesnis, pavyzdžiui, 4. Jeigu numatoma, kad kėlimo operacijos bus sudėtingesnės ir jų metu nebus galima išvengti krovinio judėjimo, tuomet saugumo koeficientas turėtų būti didesnis – 5 ar net 6. 

Papildomi dalykai, kurie gali daryti įtaką troso apkrovos limitams

Norint tinkamai įvertinti troso apkrovos limitus, svarbu atsižvelgti ir į kelis papildomus dalykus. Vienas iš jų – troso konstrukcija. Kiekvienas trosas gali turėti skirtingą atsparumą tempimui, trūkinėjimui ir nusidėvėjimui. Šie dalykai taip pat daro įtaką troso patikimumui ir tuo pačiu, apkrovos limitams. Apkrovos limitams didelę įtaką daro ir eksploatuojamo troso būklė, nes bet koks mechaninis pažeidimas tikrai gali pakenkti plieninio lyno pajėgumams. Apkrovos limitams gali pakenkti ir sudėtingesnės darbo sąlygos, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, cheminių medžiagų poveikis ar didesnis drėgmės lygis. 

Norint nesuklysti ir teisingai pasirinkti troso apkrovos limitus, didžiausią dėmesį visada reikėtų skirti saugos koeficientui. Visgi, reikėtų suprasti, kad tinkamai pasirinktas saugos koeficientas tikrai efektyviai kompensuoja nenumatytas apkrovas ir padidina kėlimo operacijų saugumą, tačiau tik jo pagalba tikrai negalima atlikti visapusiško apkrovos limitų įvertinimo. Tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas, kuris yra atsakingas už troso apkrovos limitų nustatymą privalo dėmesingai įvertinti ir kitus dalykus – realią darbinę apkrovą, krovinio stabilumą, troso būklę, jo nusidėvėjimą, darbo sąlygas ir pan. Troso apkrovos limitams gali pakenkti ir netinkamas eksploatavimas ar netaisyklingai atlikti montavimo darbai. Trumpai tariant, norint tinkamai įvertinti troso apkrovos limitus svarbu susikoncentruoti ne tik į saugos koeficiento pasirinkimą, bet ir į papildomus veiksnius, nes jie yra ne mažiau svarbūs.

Žiūrėti produktus