Daugelyje pramonės sričių kasdieninė veikla neįsivaizduojama be vieno ar kito tipo kėlimo kranų. Kėlimo kranai bet kokius procesus, susijusius su krovos darbais, leidžia atlikti lengvai, greitai, saugiai bei maksimaliai produktyviai. Kėlimo kranai yra be galo naudinga, tačiau tuo pačiu ir tikrai brangi įranga, kuri reikalauja didelių investicijų. Todėl natūralu, kad kiekvienas darbdavys nori maksimaliai prailginti jų tarnavimo trukmę. Visgi, reikėtų suprasti, investicija į kokybišką, brangią įrangą tikrai nėra saugumo garantija, kuri užtikrina, kad kranas tarnaus ilgai bei ištikimai. Net ir moderniausi kranai gali susidurti su įvairiais defektais ir pažeidimais, jei jiems nėra atliekama reguliari techninė priežiūra. Reguliarūs patikrinimai ir sistemingai atliekami priežiūros darbai ne tik prailgina įrangos tarnavimo trukmę, bet ir puoselėja darbuotojų saugumą bei leidžia išvengti papildomų išlaidų, susijusių su krano remonto darbais. Išsiaiškinkime, kokie priežiūros darbai kranams yra būtiniausi ir kaip juos organizuoti.

Vizualiniai patikrinimai prieš kiekvieną naudojimą 

Svarbu suprasti, kad net ir smulkiausias krano defektas gali išprovokuoti stambų gedimą ar net skaudžią nelaimę darbo aplinkoje. Todėl saugumo dėlei, krano vizualinius patikrinimus reikėtų atlikti prieš kiekvieną naudojimą. Vizualinės apžiūros atlikimas tikrai nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų, tačiau jų metu galima efektyviai nustatyti tam tikrus pažeidimus ir laiku užkirsti kelią pavojui. Vizualinės patikros metu reikėtų patikrinti krano konstrukcijos būklę, pažiūrėti, ar nėra plika akimi matomų deformacijų, įtrūkimų. Vizualinės patikros reikalauja ne tik kranai, bet ir jungtys – lynai, kabliai, grandinės ir pan. Taip pat svarbu patikrinti, ar nėra jokių skysčių nutekėjimo. 

Judančių dalių priežiūra ir tepimas 

Į krano techninės priežiūros darbų sąrašą būtina įtraukti ir judančių komponentų sutepimą. Kranui dirbant, judantys elementai, tokie kaip guoliai ar, pavyzdžiui, sukimosi mechanizmai nuolat susiduria su didelėmis apkrovomis ir trintimi. Todėl jų tepimas yra kritiškai svarbi užduotis, kurią tikrai būtina atlikti reguliariai. Dėl prasto tepimo judantys krano elementai gali susidurti su priešlaikiniu nusidėvėjimu. Tepimo stygius gali paskatinti ir kitų problemų atsiradimą – įrangos perkaitimą, sumažėjusį darbo našumą ir pan. Tepimo intervalai priklauso nuo krano tipo ir jo naudojimo dažnumo. Rekomenduojami tepimo intervalai visada nurodomi gamintojo instrukcijoje. Standartiškai, kasdien eksploatuojamo krano judančių elementų tepimas dažniausiai atliekamas kartą per savaitę. Jeigu kranai nėra naudojami kasdien, tepimas atliekamas po tam tikro darbo valandų kiekio.

Elektronikos patikra

Naujesnės kartos kranai savo komplektacijoje tikrai turi daugybę išmanių komponentų, kurie veikia elektros pagalba. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti ir elektronikos patikrą. Periodiškai tikrinti reikia visą elektroniką – valdymo blokus, saugos jutiklius, ekranus, ribotuvus ir pan. Svarbu įsitikinti, kad tiek valdymo, tiek apsaugos sistemos veikia tinkamai, kad nėra jokių klaidų, įspėjamųjų signalų. Klaidų ir įspėjamųjų signalų atsiradimą gali įvertinti ir krano operatorius. Visgi, pilną elektroninės dalies patikrą gali atlikti tik kvalifikuotas specialistas. Jeigu kranai yra eksploatuojami dažnai, visapusišką elektronikos patikrą rekomenduojama atlikti kas 3 – 4 mėnesius. 

Dokumentacijos tvarkymas ir akredituotų specialistų patikros

Žinoma, svarbu nepamiršti, kad visa informacija apie atliktas patikras, nustatytus defektus ir pažeidimus turi būti fiksuojama dokumentacijoje. Šią prievolę nurodo ir teisės aktai. Be to, kranai reguliariai turi būti tikrinami ir akredituotų specialistų. Periodinės specialistų patikros įprastai atliekamos kartą per 1 – 2 metus. Tai priklauso nuo krano tipo ir naudojimo intensyvumo. Tokių patikrų ignoruoti negalima. Jeigu patikros nėra vykdomos – kranų eksploatacija gali būti apribota.

Žiūrėti produktus